rūdėtas

rūdė́tas, -a adj. (1), rū̃dėtas (1) 1. turintis rūdžių: Rū̃dėtoje žemėje rugiai neauga Šts. 2. NdŽ aprūdijęs, aptekęs rūdimis: Gal kas nuskaidrintų mane tartum rūdėtą žalvarį rš. 3. apkrėstas rūdėmis: Jei mėtos serga rūdimis, jas reikia nuimti anksčiau, nes rūdėti lapai nukrinta, ir derlius sumažėja sp.